Graži vieta, LT
Maždaug prieš 360 milijonų metų (paleozoinės eros devono periode) šiltos druskingos jūros dugne susiformavo nuosėdinės uolienos - dolomitai. Ant jo klostėsi kitos nuogulos, bet jas vis nugremždavo į Lietuvą atslenkantys ledynai. O prieš 13000 metų vėliausiai iš Lietuvos besitraukiantis ledynas paliko nuosėdas (smėlį ir žvyrą). Tirpstantis ledas paviršiuje dar suklostė ir riedulių, smėlio ir molio mišinį. Galiausiai Žagarės apylinkėse dolomitas atsidūrė 0,3-6 m gylyje. Šių uolienų sluoksnius galima pamatyti Švėtės krantuose, dugne ir buvusiame dolomitų karjere - Žagarės atodangoje. Žagarės atodanga - geologinis gamtos paveldo objektas - 2,5-3,5 m aukščio ir apie 200 m ilgio dolomito sienelė, žinoma nuo XIX a. Tai dirbtinė atodanga, atsiradusi karjere. Čia dolomitas buvo kasamas rankiniu būdu dar prieš Antrąjį pasaulinį karą kalkėms degti, vėliau - dar ir kaip skalda kelių statybai. Žagariečiai, dirbę karjere, pasakoję, kad iškastą dolomitą pildavę į krosnis, kurias kūrendavo malkomis ir kelmais. Kalkės išdegdavo per 4-5 paras. Jas veždavo į Joniškio geležinkelio stotį, kur vagonais siųsdavo pagal užsakymus, dažniausiai į Rusiją. Kalkių degimo krosnys (tepliai) buvo įrengtos visai šalia karjero. Vienos jų likučiai išlikę. Dolomito karjero eksploatavimas nutrauktas 1964 m. Žagarės atodanga sutvarkyta, pritaikyta lankymui.