Merguvos ežero ir Nemuno upės santaka

Graži vieta, Tauragės apskritis

Vieta, kur susilieja Nemunas ir ežeru patapusi didžiausia jo senvagė, išties įspūdinga. Senvagė praminta Merguva. Ji šiose apylinkėse didžiausia: plotas apie 40 ha, ilgis 3,2 km, vidutinis plotis apie 120 m. Merguva jau 1395 m. minima kryžiuočių kelių į Lietuvą aprašymuose. Anot kalbininkų, Merguva gali reikšti marias, vandenį, drėgmę. Tautosaka mena kitaip: Rambyno apylinkes nuo seno mėgusios laumės - mergos. Senvagėje jos skalbdavę, galėję žmogų ir į gelmes įtraukti. Nuo to ir ežero vardas. Tarp Nemuno ir Merguvos veši potvynių nešmenomis patręštos natūralios pievos. Jos driekiasi ilgame, abipus vandenų įsiterpusiame pusiasalyje. Per pavasario potvynius, gerokai pakilus vandens lygiui, Nemuno ir Merguvos vandenys susilieja į vieną galingą upę. Santaką patogu apžvelgti nuo Nemuno pakrante vingiuojančiame take įrengtos apžvalgos aikštelės. Prie santakos gerai prieinamas smėlėtas krantas, mėgstamas žvejų ir poilsiautojų.